apypalaidis

apýpalaidis, -ė adj. (1) 1. gana palaidas, birus: Apýpalaidė žemė, sykį perakėsi, ir sėk Gs. 2. netvirtai surištas: Šitos suknelės apýpalaidis diržas Slm.

apýpalaidžiai adv.: Apýpalaidžiai rišau rugius, kad geriau išdžiūtų Rm.

3. prk. kiek išdykęs: Jų kiemo apýpalaidžiai vaikai Grž.